Tyrimo pagrindas:

Nustatyta, kad klajoklio nervo stimuliacija veikia hipotalamo–hipofizės–antinkščių (HPA) ašį ir autoimuninės nervų sistemos aktyvumą. Neinvaziniai transkutaniniai metodai gali sudaryti galimybes moduliuoti fiziologinius streso rodiklius ir su jais susijusius psichologinius simptomus. Tačiau vienpusės ir abipusės tKNS poveikio skirtumai vis dar yra nepakankamai ištirti.

Metodai:

Tyrime dalyvavo keturiasdešimt sveikų suaugusiųjų, atrinktų iš pirminės sveikatos priežiūros centro, kurie pasirašė informuotą sutikimą; tyrimą baigė 37 dalyviai (8 vyrai, 29 moterys, 21–64 metų amžiaus. Plaukų mėginiai (1 cm ilgio plaukų segmentai iš užpakalinės viršugalvio srities) buvo paimti prieš ir po keturių savaičių tKNS taikymo, siekiant įvertinti kortizolio ir kortizono kaupimąsi. Tyrimo pradžioje, praėjus dviem savaitmės ir praėjus keturioms savaitėms, dalyviai užpildė tris patvirtintus klausimynus – Bendrinio nerimo sutrikimo 7 klausimų skalę (GAD-7), Paciento sveikatos klausimyną-9 (PHQ-9) ir Pitsburgo miego kokybės indeksą. Dalyviams buvo taikyta vienpusė atba abipusė stimuliacija naudojant „Pulsetto“ prietaisą. Duomenys buvo analizuojami taikant Wilcoxon'o ženklintų rangų testą, taip pat atlikta vienpusės ir abipusės stimuliacijos pogrupių analizė. Ryšio tarp kortizolio ir kortizono pokyčių įvertinimui buvo taikyta Spearmano koreliacija.

Rezultatai:

Visoje imtyje po keturių savaičių tKNS taikymo plaukų kortizolio koncentracija reikšmingai sumažėjo (V = 514, p = 0,013). Pogrūpių analizė parodė, kad šis poveikis buvo reikšmingas taikant abipusę stimuliaciją (p = 0,024), tačiau taikant vienpusę stimuliaciją statistiškai reikšmingo poveikio nenustatyta (p = 0,159). Kortizono koncentracijos sumažėjimo tendencija buvo pastebėta visoje imtyje (p = 0,059), tačiau abipusės stimuliacijos pogrupyje nustatytas beveik reikšmingas poveikis (p = 0,058), tuo tarpu vienpusės stimuliacijos pogrupyje pokyčių nenustatyta (p = 0,431). Tarp kortizolio ir kortizono pokyčių nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija (Spearmano ρ = 0,50, p = 0,002).

Statistiškai reikšmingi pagerėjimai buvo nustatyti visose savarankiško vertinimo priemonėse. Depresijos simptomai (PHQ-9) sumažėjo tiek vienpusės, tiek abipusės stimuliacijos grupėse (p < 0,001), taip pat sumažėjo nerimo rodikliai (GAD-7; vienpusė p = 0,0004, abipusė p = 0,003) ir miego sutrikimai (PSQI; abiejuose pogrupiuose p < 0,001).

Išvada:

Keturių savaičių trukmės tKNS taikymas buvo susijęs su plaukų kortizolio koncentracijos sumažėjimu, ypač taikant abipusę stimuliaciją, taip pat su savarankiško vertinimo priemonėse nustatytu depresijos, nerimo ir miego kokybės rodiklių pagerėjimu. Tarp kortizolio ir kortizono pokyčių buvo nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija, leidžianti daryti prielaidą apie dalinį hipotalamo-hipofizės-antinksčių (HPA) ašies moduliaciją. Šie rezultatai rodo, kad tKNS gali daryti įtaką tiek fiziologiniams, tiek psichologiniams streso rodikliams, tačiau šiems poveikiams patviritnti ir pagrindiniams mechanizmams išsiaiškinti reikalingi tolesni tyrimai su didesnėmis imtimis.

Finansavimas:

Šis tyrimas buvo finansuojamas UAB „Pulsetto“ kaip ES remiamo projekto dalis pagal projektą Nr. 05-001-01-05-07 ir nepriklausomai atliktas UAB „INLITA“ klinikinių tyrimų centre. Įmonė neturėjo jokios įtakos tyrimo planavimui, vykdymui ar analizei.